Ontological Dimension of Universal as the Category of Humanitarian Knowledge

The article presents an overview of approaches to the ontological dimension of the universal as a category of humanitarian knowledge. An extensive analysis allowed to conclude that the study of universals within humanitarian studies has been mainly considered by philosophers in indian and arab-muslim and Western European philosophies as 1) nominalistic; 2) realistic and 3) conceptual understanding. Philosophers of culture perceived universals as the symbolic core of culture or archetypes. in linguistics, the universal modes of human thought were developed by the modists, the Universal Grammar of Port-Royal, the Memorandum on Linguistic Universals: classical universalism; cognitive psychologism or conceptualisation of reality: cognitive (generative) grammar, cognitive semantics, theory of semantic primitives, theory of conceptual integration, etc.

Straipsnyje apžvelgiami įvairūs požiūriai į universaliojo matmens, kaip humanitarinių žinių kategorijos, onto-loginę dimensiją. atlikus išsamią analizę, prieita išvada, kad humanitarinių mokslų kontekste universalijas daugiausia tyrė indijos ir arabų-musulmonų filosofai, taip pat vakarų europos filosofai, sutelkdami dėmesį į šias kryptis: 1) nominalizmą; 2) realizmą; 3) konceptualizmą. kultūros filosofai universalijas suvokė kaip simbolinį kultūros branduolį, arba archetipus. lingvistikoje universalųjį žmogaus mąstymo būdą plėtojo modistai, pami-nėtinos Port-Royal universalioji gramatika, Memorandumas apie lingvistines universalijas. Aktualiausios temos: klasikinis universalizmas; kognityvinis psichologizmas arba tikrovės konceptualizavimas; kognityvinė (genera-tyvinė) gramatika, kognityvinė semantika, semantinių pradmenų teorija, sąvokų integracijos teorija ir kt.